Pasitikėjimas savimi (savivertė)

Pasitikėjimas savimi (savivertė)

 

pasitikejimas savimi (saviverte); zema saviverte; kaip pasitiketi savimi

Pasitikėjimas savimi (savivertė) vertinama kaip bendras teigiamas ar neigiamas požiūris į save. Savivertė susideda iš dviejų aspektų: pirmasis yra socialinės vertybės ar „savarankiškumo“ jausmas, o antrasis – asmeninio efektyvumo ar savimonės jausmas.

Taisyklinga laikysena = pasitikėjimas savimi (aukšta savivertė)?

Taip, jūs perskaitėte teisingai … taisyklinga (aukšta, tiesi) laikysena yra tiesiogiai susijusi su aukštesniu (savivertės) savigarbos jausmu ir geresne nuotaika. Jūsų laikysena turi tiesioginės įtakos tam, kaip į save žiūrite!

Streso efektas

Vertinant iš fiziologinės perspektyvos, stresas veikia jūsų laikyseną, o jūsų laikysena veikia jūsų streso lygį. Mokslininkai atliko eksperimentą, kurio tikslas buvo palyginti, kaip taisyklinga (aukšta, tiesi) laikysena gali turėti įtakos emociniams ir širdies ir kraujagyslių sistemos atsakams į psichologinį streso uždavinį, lyginant su sėdima padėtimi.

Mokslininkai nustatė, kad taisyklinga laikysena streso akivaizdoje padeda žmonėms geriau išlaikyti savivertę, sumažinti neigiamą nuotaiką, susijusią su stresu, ir padidinti teigiamą nuotaiką, lyginant su netaisyklinga (susmukusia, susikūprinusia) laikysena.

„Kūno padėties laikymas tiesiai gali būti paprasta elgsenos strategija, padedanti sukurti atsparumą stresui“ (Nair ir kt., 2014). Tai paprastas, tačiau puikus būdas kovoti su nepageidaujamu poveikiu, susijusiu su stresiniu gyvenimo būdu!

Taisyklinga laikysena = gera nuotaika

Netaisyklinga, nusilpusi laikysena neretai laikoma depresijos diagnostiniu požymiu. Pacientai palaiko uždaras kūno pozas, nuleistą galvą, apvalius pečius ir pan. Ir atvirkščiai, pastebėta, kad ilgą laiką minėtose padėtyse praleidžiantys žmonės yra labiau linkę patirti depresiją.

Nauji tyrimai rodo, kad taisyklinga laikysena sumažina nuovargį ir pagerina nuotaikų pozityvumą depresija sergantiems pacientams (Wilkes ir kt., 2017).

NETAISYKLINGA LAIKYSENA IR PATYČIOS

Kaip pasitikėti savimi, turbūt klausia daugelis mokyklinio amžiaus vaikų. Pastebėta, kad patyčias patiriantys vaikai turėjo didesnę tendenciją naudoti vaizdo žaidimus ir sėdėti prie kompiuterio žaidžiant žaidimus. Mokslininkai taip pat nustatė, kad moksleiviai, patiriantys patyčias ar kenčiantys nuo socialinių grupių atskyrimo, linkę turėti „paklusnią“ kūno pozą.

Vaikai, kurie yra įtraukti į socialines veiklas, ypač sportą, parodė daugiau pasitikėjimo savimi, pozityvesnės nuotaikos ir labiau pasižymėjo taisyklinga laikysena (Oberleitner, 2014).

Jūsų laikysena, jūsų kūno padėtis erdvėje ir santykyje su kitais žmonėmis yra tiesiogiai susijusi su jūsų savivertės ir nuotaikos lygiu. Netaisyklinga, sukumpusi laikysena kenkia jūsų kūnui ne tik fiziškai, bet ir emociniame – socialiniame lygmenyje.

pasitikejimas savimi (saviverte); stresas; taisyklinga laikysena; laikysenos korekcija

NETAISYKLINGA LAIKYSENA IR SAVĘS SUVOKIMAS

Vis daugiau mokslininkų kalba apie tai, kad mūsų sveikata priklauso nuo mūsų minčių pozityvumo. Smegenys tiesiogiai suvokia jūsų kūno padėtį erdvėje ir pateikia tai kaip emocijų išraišką. Gamtoje priimta, kad pavojų, stresą, baimes patiriantis gyvūnas ar žmogus susiriečia, susikūprina. Tai galima paaiškinti tuo, kad toks judesys reikalingas kraujui iš pilvo srityje esančių kraujagyslių būti išstumtam į raumenis, t.y. pasiruošti „bėk arba kovok“ pozicijai. Kraujo išstūmimas į raumenis sąlygoja streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – gamybą. Šie hormonai be kita ko siunčia signalą atgal į smegenis, kurios atitinkamai „išjungia“ ir kitas organizmo funkcijas, tokias kaip imuninė sistema, nes būtent streso-išgyvenimo akivaizdoje jos tampa „nereikalingos“.

Stovėdami tiesiai jūs siunčiate savo smegenims unikalų savęs suvokimo erdvėje signalą, kuris turi tiesioginės įtakos jūsų psichoemocinei ir bendrai savijautai.

Pakeiskite savo laikyseną – pakeiskite savo gyvenimą!

Norėtumėte sužinoti daugiau apie netaisyklingos laikysenos pasekmes?

Literatūra:

Nair, S., Sagar, M., Sollers III, J., Consedine, N., & Broadbent, E. (2015). Do slumped and upright postures affect stress responses? A randomized trial. Health Psychology34(6), 632.

Oberleitner, D., Welker, K., Cain, S., & Carré, J. (2014). Upright and left out: Posture moderates the effects of social exclusion on mood and threats to basic needs.

Tafarodi, R. & Swann, W. (1995) Self Liking and Self Competence as Dimensions of Global Self-Esteem: Initial Validation of a Measure. Journal of Personality Assessment, 65(2) 322-342.

Wilkes, C., Kydd, R., Sagar, M., & Broadbent, E. (2017). Upright posture improves affect and fatigue in people with depressive symptoms. Journal of behavior therapy and experimental psychiatry54, 143-149.

Parašykite komentarą